Daiktų vamzdžiai

Galbūt esate pastebėję, kad paštas šalyse kaip JAV, Kinija, Japonija, UK, Vokietija, ir pan. veikia labai greitai -- nereikia žmonėms laukti kokio nors užsakyto daiktelio savaitėmis, o paprastai gauna tą pačią dieną arba valandą. Atsimenu, kaip Japonijoje, viename bendrabutyje ar viešbutyje gaudavau laiškus, ir sumuštinius pneumatiniu vamzdžiu, tiesiai į kambarį. Vamzdžiai name sutaupo paštiniko ir aptarnaujančio personalo laiką nueiti iki kiekvieno buto.

Nors daug kas žino "Internet of Things" (IoT, daiktų interneto) sąvoką, tačiau dauguma apie IoT galvoja kaip apie mikroprocesorius daiktuose kurie komunikuoja su tinklu ir kitais daiktais, tuo tarpu, Internetas didele dalimi nėra paremtas procesoriais ar "bluetooth" -- jis didele dalimi paremtas šviesolaidžiais -- duomenų triūbomis (procesoriai ten veikia kaip priemonė, o ne pagrindas). Šviesolaidžio ekvivalentas - didelio pralaidumo daiktų vamzdžiai.

Šalies ekonominis progresas priklauso ne tik nuo greito Interneto, bet ir nuo jos fizinių ryšių su pagrindiniais gamybos ir tiekimo grandinių centrais, ir ypač, šiais laikais, kai vis dar vyksta mikrominiatiūrizacija, žmonių kūrybos efektyvumas priklauso nuo to, kaip greitai žmonėms pristatome medžiagas ir įrankius darbams, tad, norint pasiekti didesnio progreso, logiška būtų siekti pagreitinti daiktų judėjimą tiek šalies viduje, tiek ir prisijungimą prie tų minėtų šalių, kuriose paštas veikia labai greitai, nes jos yra arti pasaulio pagrindinių tiekimo grandinių. Tokiai problemai spręsti idealu būtų gauti duomenų apie fizinių paketų pristatymo greitį ir pralaidumą artimiausiuose taškuose (tikriausiai kokio 1000 km spinduliu, ir per daug neapsiribojant geopolitiškai), ir strategiškai tiesti greito pralaidumo kanalus (vamzdžius, ir t.t., pvz., greitaeigiais bėgiais ir kt.).

Tad koks galėtų būti planas?

Kadangi žmonės jau naudojasi paštadėžėmis (paštomatais), ir įprato nebegauti produktų į namus (o nueiti jų pasiimti iš paštomato), tai logiška būtų optimizuoti laiką, per kurį produktai atsiduria tuose paštomatuose (kas žmonėms tikrai aktualu). Daiktų vamzdžiai galėtų paskirstyti produktus iš pašto skirstymo centrų į paštadėžes greičiau nei pašto automobiliai.

Tačiau, panašiai kaip su visom naujom technologijom, reikia rasti klientų, kurie sumokės už jų pradinį vystymą, ir kadangi tiesti daiktų vamzdžius nėra pigu, logiška būtų tuo užsiimančiai įmonei pradėti nuo labiau pasiturinčių rajonų, kurie už tai galėtų susimokėti papildomu mokesčiu, o tų rajonų turtingiausi (ir ne tik) norėtų į tai investuoti ir tapti akcininkais (ypač, jei sistemos kūrėjai turi viziją apie tarptautinę daiktų vamzdynų plėtrą).

Kadangi automobiliai gali efektyviai judėti tarp paštomatų labai įvairiomis atkarpomis (grafo briauonmis), tai logiška būtų vamzdžius pradėti tiesti tose atkarpose, kurias aktualu pagreitinti, o ne šiaip bet kur, pvz., ypač tarp tarptautinių prekių skirstymo centrų ir tikslinių rajonų. Tokiuose rajonuose, kuriuose žmonės turėtų pasirinkimą gauti tarptautinius produktus greičiau. Laikui bėgant, ta pati įmonė galėtų investuoti į vamzdžius didesnėms jungtims...